Joninės - nuostabiausia metų šventė


Joninės yra gražiausia vasaros šventė, kupina paslapčių, burtų ir linksmybių. Pasveikinkime Jonus ir Janinas šia puikia proga!

Kiekvienais metais apie birželio 22 – 24 d. Lietuvoje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Trumpiausia naktis nuo seno sureikšminta, sumistifikuota. Manyta, kad ji stebuklinga. Lietuviai šią naktį švęsdavo Rasų šventę. Vėliau, į Lietuvą atėjus krikščionybei, šventė sutapatinta su Šv. Jono varduvėmis. Šiandien Joninės Lietuvoje - dviguba šventė, nes nuo 2003 m. Joninės Lietuvoje paskelbtos nedarbo diena.
Kadangi Joninės – šv. Jono diena, dabar yra paplitęs paprotys birželio 24 d. sveikinti Jonus ir Janinas. Jie neretai puošiami vainikais. Rengiamos masinės Joninių šventės, ypač daug žmonių suplūsta į Kernavę, ant Rambyno kalno, į Jonavą, dažnai vadinamą „Lietuvos Jonų ir Janinų sostine“. Šiose šventėse susipina Rasų ir Joninių tradicijos – imituojamos apeigos, buriama, tačiau ir sveikinami Jonai.
Jonas, Janina, Jonė – kone populiariausi vardai ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje: Latvijoje – Jānis, Rusijoje – Ivanas, Anglijoje – Johnas, Prancūzijoje – Jeanas. Mūsų šalyje Joninių išvakarėse vyrai atneša ąžuolo šakelių, iš kurių moterys nupina griliandas. Jomis sutemus apvainikuojamos varduvininkų namų durų staktos. Kai kuriuose Lietuvos regionuose įprasta prie vainiko ar durų rankenos pakabinti ir dovanėlę. Sodybose ąžuolo lapų griliandomis, vainikais ar žolynų puokštėmis puošiami varduvininkų kiemų vartai. Į vainikus kartais įpinama bijūnų, jazminų ar kitų darželio gėlių. Nors varduvininkų namai puošiami naktį, tačiau jų pareiga – „sugauti“ sveikintojus. Tuomet Jonai sveikintojus paprastai pavaišina alumi, sūriu, pyragu…

Joninių nakties paslaptis...
Trumpiausios nakties ir ilgiausios dienos, kaip, beje, ir ilgiausios nakties ir trumpiausios dienos – šv. Kalėdų – šventę lydi burtai ir magija. Didžiausia paslaptis slypi naktyje. Vidurnaktį visi išeina ieškoti paparčio žiedo – laimės ir aiškiaregystės simbolio. Jį radęs, žmogus įgyja antgamtinių jėgų, tampa protingas, laimingas, sužino visas paslaptis, kitų žmonių mintis, supranta gyvulių kalbą, sužino, kur paslėpti turtai. Norintieji jį surasti, turi įveikti daugybę kliūčių: eiti reikia tik vienam, tarp 11 ir 12 valandos nakties, prieš tai būtina atlikti išpažintį, nuoširdžiai melstis, o einant gilyn į mišką jokiu būdu nesidairyti. Vieta turi būti taip toli nuo gyvenviečių, kad jos nepasiektų nei žmogaus balsas, nei gaidžio giedojimas, nei šuns lojimas. Išsirinkęs tokią vietą, ieškotojas po paparčio keru tiesia drobulę, baltą nosinę ar šilkinę skarelę, apsibrėžia žemėje šermukšnine lazda arba šventinta kreida apskritimą, pasideda indą su švęstu vandeniu, užsidega žvakę, atsiklaupia, meldžiasi ir neatsigręždamas laukia, kada pasirodys švytintis, panašus į deimantą ar mažą spindinčią žvaigždutę žiedas ir nukris ant skarelės. Besimeldžiant gąsdina velniai, raganos, piktosios dvasios. Rastą žiedą reikia ypatingai saugoti – prasipjauti rankos ar krūtinės odą ir po ja pakišti. Tačiau neatsirado dar tokio laimingojo, kuris būtų galėjęs rastą paparčio žiedą išsaugoti…
Įspūdinga Joninių nakties dalis – vedybiniai spėjimai. Mergaitės spėdavo skaičiuodamos žiedus puokštėje, ramunės žiedlapius, iš sapnų, mesdamos vainikus per galvą, stebėdamos vandenyje plukdomų vainikų judėjimą. Įdomu? Štai keletas detalesnių aprašymų. Vidurnaktį nuleiskite du vainikus su žvakutėmis į upę ar ežerą: jei vainikai išsiskyrė – išsiskirsite su savo mylimuoju, jei susiglaudė – ištekėsite. Prieš vidurnaktį iškaskite darže gabalėlį velėnos ir, jį apvertusios, padėkite atgal. Iš to, kokios spalvos vabaliuką kitą rytą rasite, spėsite apie ateitį: jeigu pilką – vyras bus prasčiokas, jeigu margą – valdininkas arba kariškis, jeigu žalią – ūkininkas.
Dar keletas įdomesnių burtų: devynių žolių pluoštelį moterys tylėdamos po saulėlydžio meta ant namo stogo, kad tuos namus aplenktų gaisrai, ligos, raganos ir kitokios nelaimės. Devynių žolių pluoštai nuo Joninių iki šv. Kalėdų laikomi ir tvartuose. Jau minėta, kad stebuklingą galią per jonines įgauna jonažolė, galinti išgydyti net 99 ligas. Taip pat tikėta, kad gydomąją galią įgydavę ir jonvabaliai. Surinktus Joninių naktį, juos užpildavo spiritu, o vėliau tepdavo skaudančias kūno vietas. Stebuklus daro ir Joninių rasa – ja skatintas karvių pieningumas, laukų derlingumas, naikintos piktžolės. Tikėta, kad jeigu šeimininkas nuogas apibėgs šv. Jono naktį savo laukus, pasivolios rasoje ir nuogas parbėgęs atsiguls – gerai derės jo javai.

Nepamirškite parodyti dėmesį savo pažįstamiems Jonams ir Janinoms. Nusiųskite Jiems dovanėlę jau šiandien.


Dovanokite malonias gyvenimo akimirkas...


Bookmark and Share

Tęsti

Klauskite, galime padėti

+370 615 82 344
+370 5 204 0863

 skype Chat with me



Klausti>>>

 

 

Ar žinote?

 

Ypatingi pasiūlymai

Eliziumas

Eliziumas
13.16Lt
12.34Lt

Daugiau...